namieje


namieje
namiejè adv. KBI53 Gs, Nm, Paž, namiẽj Al žr. namie: 1. Žičkines skaras audė namieje . Tėvas liko namiejè – negi gali visi išeiti Nm. Ar tavo pats namieje? Prn. Praėjo kiek laiko, nusibodo broliui namieje būti ir išėjo su savo žvėrimis tolyn į mišką LTR(Šk). Pareina tie du broliai namo – randa tą durnių namiejè LB260. Ar aš tau nesakiau? Tave jauną mokinau: pasilik namieje šventą vakarėlį JD960. Labas vakaras, uošveli, ar namieje merguželė? RD174. Sau parveža briedį irgi namiẽj, slapta mėsinėdami, juokiasi šelmiai K.Donel. Ar yr namiej mergelė? KlpD77. Tai man ne namiẽj ėsant nusidavė KI35. Namiej sėdmi, tupiu R115. ^ Visur gerai, bet namieje geriausia LMD(suv.). Į provą eidamas, pirma namiej apsisūdyk Krz262. Girioj augęs, namiej loja (mintuvai) PrLXVII38. 2. Pareina namiẽj Drsk.
◊ ne visì namiẽj nesveiko proto, pakvaišęs: Kur tu tenai eisi, kiba jau tau ne visi namiej būtų! Smn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apsiausti — 1 apsiaũsti, apsiaũčia (àpsiaučia), àpsiautė NdŽ; L 1. tr. H159, R, Sut, K, Š, Rtr apdengti, apsupti, apgaubti (skara, drabužiu); užvilkti (ant kito drabužio): Apsiaũsk mergelę skepetu, kad nesušaltų Skdv. Agurkų rasodą vakare reikės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptekti — aptèkti 1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • degti — dègti, dẽga (deñga), dẽgė 1. intr. SD239, R būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnoti: Samaninės durpos gerai dẽga, tik nekaitrios Gs. Tie tavo medžiai tik smilksta, o nèdega Vvr. Pamiškėj laužas dẽga Ėr. Žiūrėk, kažkas dẽga… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dirbuliuoti — dir̃buliuoti, iuoja, iavo intr., tr. Š, dirbuliuoti, iuoja, iãvo Bd pamažu dirbti, dirbinėti: Ką jūs čia, mergieniukės, dir̃buliuojat? Alk. Iš mažens beveik iki penkiolikos metų buvau namieje ir dirbuliavau V.Piet …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvarlaukis — sm. (1) seniau buvęs dvaro laukas: Nusikirtę rugius namieje, eisim kirsti į dvarlaukį Brt. Simutukai gyvena dvarlauky Srd. B[uv]o smulkių gyventojų an tų dvarlaukių Vlkv. Kiek tų prašymų man prirašė, popierium dvarlaukį užklotum P.Cvir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištekėti — ištekėti, ìšteka, ėjo intr. 1. SD1199, R46, MŽ62, N, L, Š, LVI815, NdŽ, DŽ1, KŽ išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį): [V]anduoj ištekėjo iš viedro LzŽ. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jauniklis — jaunìklis, ė adj., smob. (2) Š, LVII99; NdŽ, M 1. jaunas, nesubrendęs gyvulys, prieauglis: Lapė, karvė jaunìklė padvėsė J. Žąsinas jaunìklis J. Jaunìklės žąsys Vl. Jaunìklė karvė Grv. Jaunìklės vištos jau pradėjo dėti Als. Žvirbliai jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • labas — 3 lãbas, à adj. (4) K; N, K.Būg 1. turintis teigiamų bruožų, geras, teisingas: Tasai piršlys, labas žmogus, pačiai nesisakė JV551. Kad tu pažadėsi labamjam bernyčiui, retai atlankysiu, meiliai pakalbėsiu RD25. Jei joje taip neelgsimės, kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurimti — 1 nurìmti intr. DŽ; Q648, Sut, N, M 1. nustoti judėti, triukšmauti; nutilti, apsiraminti: Nutilsta, nurimsta SD377. Nurìmk gi, teip galvą skauda! Ps. Šunes paskalino, paskalino, o kada nusibodo skalinti, nurimo K.Bor. Vienok nuog kamanų ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakramta — 1 pakramtà sf. (3b) 1. prikaišiojimai, krimtimas: Amžinai nuo savo žmonos kenčiu pãkramtą. Ji mane kremta ir kremta PnmA. Ne dyvas, kad ir išbėgo. Kas tokioj pakramtõj gali gyventi Vrb. Marti, kaip neapkentama, yra didelio[je] pakramtõ[je]… …   Dictionary of the Lithuanian Language